išgūrėti

išgūrėti
išgūrė́ti intr. išbūti kur ilgai, išstyrėti: Išgūrė́jau ant šalčio visą naktį Ds. \ gūrėti; išgūrėti; nugūrėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • išgurėti — 1 išgurėti, ìšgura, ėjo intr. ištrupėti: Dalgės beveik visi ašmenys išgurėjo Smn. Svočios dantys išgurėjo Lp. gurėti; išgurėti; nugurėti; pagurėti; sugurėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgurėti — 2 išgurėti, ìšguri, ėjo intr. skubiai išeiti, išbėgti: Visi vaikai bematant iš mokyklos išgurėjo Slk. Pamatę gaisrą, visi, kas gyva galva, išgurėjo iš trobos Alvt. gurėti; išgurėti; nugurėti; prigurėti; sugurėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išgurėti — vksm. Dal̃gio ãšmenys išgurėjo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • gurėti — 2 gurėti, gùri (gùra), ėjo intr. 1. eiti skubriai; garmėti, bėgti, mauti: Žmonės pradėjo gurėti iš kermošiaus Ktk. 2. lietis, tvinti: Po lytui iš visų krantų gùra ir gùra vanduo į upelius Alvt. gurėti; išgurėti; nugurėti; prigurėti; sugurėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ištrupėti — ištrupėti, ìštrupa, ėjo intr. K, BŽ80, DŽ, NdŽ, LzŽ, Krp, Jrb, Sdb, On, Švnč; N(B), M, LL290 trupant išbyrėti, išgurėti: Maliava, duona, vis[a], kas trupa, ištrupėjo J. Man visi priekiniai dantys ištrupėjo Š. Netraukė, nereikė, patys išlakstė,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nugurėti — 1 nugurėti, nùgura, ėjo intr. nutrupėti, nubyrėti: Nenusiliejo vandens lašelis, nenugurėjo duonos gurulėlis rš. Nugurės purvas nuo kojų Krsn. ^ A, kad tu nugurėtai! (toks keiksmas) Vlk. gurėti; išgurėti; nugurėti; pagurėti; sugurėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nugurėti — 2 nugurėti, nùguri, ėjo intr. nubėgti: Vaikai nugurėjo į upę maudytis Trgn. gurėti; išgurėti; nugurėti; prigurėti; sugurėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nugūrėti — tr. nuslėgti, nuspausti: Rūbai pečius nugūrėjo per paliūtę Ds. gūrėti; išgūrėti; nugūrėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pagurėti — 1 pagurėti, pàgura, ėjo intr. išbyrėti: Velnias kad suriks nesavu balsu, kad lėks per langą, net stiklai pagurėjo! MPas. ^ Oi tu, vyre pijokėli, kad tu pagurėtai! Mrc. gurėti; išgurėti; nugurėti; pagurėti; sugurėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prigurėti — 2 prigurėti, prìguri, ėjo intr. daug prieiti: Prigurėjo pilna pirkia bernų Tvr. gurėti; išgurėti; nugurėti; prigurėti; sugurėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”